Kaip dažnai esate pagavęs save galvojant: „Aš žinojau!“? Tai ne visada genialumas, o kognityvinis šališkumas, žinomas kaip „nepaisant praeities“. Jis žudo jūsų gebėjimą mokytis, neleisdamas pamatyti savo tikrųjų klaidų ir...
Kaip dažnai esate pagavęs save galvojant: „Aš žinojau!“? Tai ne visada genialumas, o kognityvinis šališkumas, žinomas kaip „nepaisant praeities“. Jis žudo jūsų gebėjimą mokytis, neleisdamas pamatyti savo tikrųjų klaidų ir įsisavinti pamokų. 1975 m. psichologas Baruchas Fischhoffas pademonstravo, kaip po Nixono vizito Kinijoje 1972 m. dalyviai pervertino savo sėkmės „lūkesčius“. Jų pradiniai vertinimai retrospektyviai smarkiai pasikeitė, blokuodami klaidų analizę ir tikrą mokymąsi. Taigi, po 2008 m. finansų krizės ekspertai ir investuotojai retrospektyviai „suprato“, kad „Lehman Brothers“ žlugimas buvo neišvengiamas. Tačiau iki 2008 m. rugsėjo 15 d. mažai kas prognozavo žlugimą, o tai iškreipia praeities pamokas. 2002 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Danielis Kahnemanas knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas“ aprašo, kaip šis poveikis trukdo mūsų sprendimų kalibravimui. Prarandame paskatą tikrinti hipotezes, jei „jau viską žinome“. Norėdami iš tikrųjų mokytis, aktyviai užsirašykite savo prognozes prieš įvykius. Jų palyginimas su realybe yra vienintelis kelias į sąžiningą vertinimą ir tobulėjimą. Priešingu atveju jūsų smegenys amžinai liks „genijumi po fakto“, kartojančiu tas pačias klaidas.
Select how you want to watch this video
