Kodėl vasaros atostogos atrodė kaip amžinybė, kai man buvo septyneri, o dabar metai lekia nepastebimai? Tai ne tik nostalgija. Tokie neurologai kaip Paryžiaus universiteto profesorius Claude'as Alainas patvirtina, kad mūsų...
Kodėl vasaros atostogos atrodė kaip amžinybė, kai man buvo septyneri, o dabar metai lekia nepastebimai? Tai ne tik nostalgija. Tokie neurologai kaip Paryžiaus universiteto profesorius Claude'as Alainas patvirtina, kad mūsų laiko suvokimas fiziologiškai keičiasi. Esmė – proporcija. Dešimtmečiui metai sudaro 10 % viso jo gyvenimo. Penkiasdešimtmečiui tie patys metai sudaro tik 2 %. Ši santykinė proporcija gerokai iškreipia mūsų vidinį laiko tėkmės pojūtį. Taip pat svarbus patirties naujumas. Stanfordo universiteto profesorius Davidas Eaglemanas aiškina: vaikystė kupina atradimų. Kiekviena diena, kaip ir pirmoji kelionė į Disneilendą, sukuria tankias, įsimintinas akimirkas, ištęsdama jas atmintyje. Suaugusiųjų gyvenimas dažnai būna rutina: kelionė į darbą, tos pačios užduotys. Smegenys apdoroja pasikartojančius įvykius su mažesniu intensyvumu, nesugebėdamos suformuoti naujų ryškių prisiminimų. Tai suspaudžia patirtį prote. Norite sulėtinti laiką? Kurkite naujus potyrius! Apsilankykite Sankt Peterburge, įvaldykite akvarelės tapybą arba išmokite naują kalbą. Kiekviena tokia patirtis papildys jūsų atminties „biblioteką“, dar kartą ištempdama gyvenimo akimirkas.
Select how you want to watch this video
